sušaukti

sušaũkti, -ia (sùšaukia), sùšaukė 1. tr. R33, MŽ44, Sut, N, K, M, LL330, Š, Rtr, NdŽ, DŽ¹, Rš, Pp sukviesti, suvadinti: Sušaũk visą šeimyną J. Aš pasiryžau, nieko nelaukdamas, sušaukti savo vyrus, sudaryti pirmą šiame krašte sukilėlių būrį V.Myk-Put. Sùšaukė visus gyventojus į sueigą Plšk. Sùšaukia vaikus [mokytis] Mrc. Sušaũkia, pamoko žmones [agronomas] Imb. Vieną dieną pavardims mus sùšaukė ir pastatė į dvi grupes Plšk. Viščiukus sušauksmà, aždarysma ir eisma Skp. Sušaukė ji visas žvėris, visus vabalus, visas varles LTR(Ldvn). Liepė sušaũkti kalvius su preikalais, su kūjaičiais Gd. Vėjas tuoj sùšaukė debesų galybę (ps.) Sv. Jei gyvenamoj troboj švilpsi, tai velnius sušauksi LTR(Kz). Tėvelis numirs, brolelis užaugs, mūsų sesučių niekas nesušauks (d.) Pls. Hūkinykas liepė tarnui savam ... privest elgetų..., sušaukt..., idant namai jo būtų papildyti DP278. | refl. tr. NdŽ: Tėvas susìšaukė vaikus DŽ¹. Kol tu giminės susišaũksi, ilgai truks, o kaimynas pats pirmasis [į pagalbą] Skdv. Susišaũkia vyrus, parodžia [padarytą žalą] Grv. Seniai armonika susišaukė jaunimą rš. Visus šventūsius susišaũkęs (šaukdamasis dangaus pagalbos) rėka Pvn. 2. tr. šūksniu paraginti ateiti, atsiliepti: Ka bus valgymas gatavas, tai aš taũ sušauksiù LKT266(Brž). Uhū! uhū! – sùšaukė jį senasis ubagas Jrk21. ^ Rugiai buvo reti – diegas diego nesušaukia Vlk. | refl. tr.: Vaikai, nedarkykit valgio – badą susišaũksit! Dkš. ║ Krkn, Sdk, Šč, Lt šaukiant sugrąžinti, pašaukti atgal: Norėjau sušaũkt, bet jau buvo toli nuėjęs Gs. Būtų užmiršęs, ale nuo galulaukės sùšaukėm Grš. Vyrai barškalus pasiėmė, barškino, tauškino girioj par naktį, bet vaiko [paklydusio] nesùšaukė Skr. Eik, sušaũk šunį atgal – dar užpuls ką Srv. Sùšaukė kiaulę, mat klauso Ėr. Pavargėlius žmones, paskui tūleropus geidulius šito pasaulio nuėjusius, sušaũkia DP410. 3. tr. sukviesti (susirinkimą, tarybą, posėdį ir pan.): Sušaũkti tarybą, teismą NdŽ. Buvo beklausiąs, kam sušauktas mitingas J.Balč. | refl. tr.: Apylinkės sekretorius susìšaukė susirinkimą, o pirmininko nėra Skr. 4. intr. NdŽ surikti, šūktelėti: Tėvas sùšaukė arba motina: gulti, vaikai, a jūs da norat baikas krėsti?! Vvr. Ka sušaũksu, pribūs dvyleka plėšikų (ps.) Varn. ^ Kaip sušaukia, taip ir atsišaukia LTR. ║ tr. NdŽ subarti: Sùšaukiau, ka nemuštųs Krš. Sùšaukė vaiką, ka nesiustų, nedraskytųs Krš. Sušaũk, ka klausytų DūnŽ. 5. refl. tr., intr. NdŽ šūkaujant, ūbaujant susižinoti: Miškai, miškai – susišaũkt negalì! Vrn. Ar mes čia, paliose, susišaũksim vieni kitus, kai paklysim? Dkš. Piemenys miške ir tai susišaũkia, o mes kaimynystėj nesusišaũksim! Srv. Piemenėliai susišaukia ragu TS1900,4-5. Pavasarį, ka Venta ištvinsta, par upę susišaũkti negali Vkš. Susišaũkia [vilkai] vienas su kitu Pb. Ant pilaitės sienų susišaukdami vaikščiojo sargybiniai A.Vien. ^ Žirnis žirnio nesusìšaukia (skystai išvirta) Lp.

susišaũkiamai adv.: Gryčia, seklyčia, kamara – krūvai žmonių vietos nesusišaukiamai J.Balt.

6. tr. K, Rtr, KŽ, I.Simon paskelbti (ppr. užsakus). 7. tr. NdŽ vienu kartu išleisti (kortas).

◊ visùs gìmines sušaũkti labai susiraukti: Rūgštu, mažna visùs gìmines sušaũkt Žl.

\ šaukti; antšaukti; apšaukti; atšaukti; dasišaukti; įšaukti; iššaukti; nušaukti; pašaukti; paršaukti; peršaukti; prašaukti; prišaukti; sušaukti; užšaukti